autorė
Simona Savickienė
Esu žmogus, tikintis kūrybingumo galia ir drąsa veikti. Nors mano profesinis kelias vingiuoja rinkodaros srityje, augu kartu su pametinukėmis dukromis Uršule Ūla (7 m.) ir Gile (6 m.).
„O kodėl tu miegi?“ – tai nuolat pasakoje keliamas ir kiekvienam veikėjui kylantis klausimas.
„Be galo be krašto apie poilsį“ – relaksacinė pasaka be galo, kuri kviečia vaikus sutelkti dėmesį į savo kūną ir padeda užmigti.
Pirmą kartą ši pasaka garsiai nuskambėjo 2018 m. prie mano vaikų dviaukštės lovos. Kas vakarą dukros prašydavo pasekti vis naują pasaką, tiesiog čia ir dabar, „iš galvos“. Taip gimė paruoštukas savoms istorijoms kurti. Pasakų sekimas tapo vakaro ritualo dalimi ir galiausiai nugulė ne tik į knygos puslapius, bet ir tapo audio pasaka, kurią įgarsino proseneliai.
Debiutuoju kaip nepriklausoma leidėja bei pasakos autorė. Mano siekis – po įspūdžių kupinos dienos padėti lengviau užmigti vaikams, o mums visiems, net ir turintiems mėgstamą veiklą, neužmiršti skirti laiko poilsiui.
Pasakoje yra dėmesingumo praktikų elementų. Daugiau sužinoti, kas slypi tarp eilučių, galite čia.
Vaikai turėtų žiūrėti į žvaigždės, o ne skriejančias raketas. Visas autorinis knygos uždarbis skiriamas Ukrainos vaikams per organizaciją "Gelbėkit vaikus".
nuotraukos: Rokas Darulis
seneliai PRO
NIJOLĖ MEDŽIKAUSKAITĖ BAGDONIENĖ & ALGIMANTAS JONAS JURGIS SAVICKAS
močiutė, promočiutė, baba, tėvukas, senelis, prosenelis ar tiesiog profesionalūs ir patys geriausi mano ir mano vyro pirmtakai. Arba, kaip mes sakom, tiesiog močiutė PRO ir tėvukas PRO.
Ar girdėjot jų skaitomas audio pasakas? Tikrai PRO:)
komanda
”Dirbdamas su spalvomis, formomis ir tekstūromis, aš viską darau paprastai, tačiau informatyviai. Iš tikrųjų, taip pat ir su mano gyvenimu. Darbą skiriu visiems gyvūnėliams..”
- Andrius Banelis (knygos iliustracijos, dizainas)
”Dėkoju, kad savo lietumi galėjau palaistyti šią pasakų karalystėje pasėtą sėklą. Tai, ką ji augina (Tave, šiuos žodžius skaitantį (-čią), irgi tapo istorija, ir kokia ypatinga! Linkiu toliau ieškoti stebuklų, kurie veriasi mūsų viduje. Gal ir jie neturi nei galo, nei krašto?”
- Aušrinė Skėrytė (knygos kalbos redagavimas)
”Nedažnai turiu progą rašyti muziką ilgesniam nei dainos formatui, ir neturėti suspaustų rėmų - tiek laiko, tiek formos - leidžia konstruoti įvairesnį emocinį vystymąsi - be skubos, be poreikio kiekvienai sekundei skambėti aktyviai.
Kurti iliustracijas, nesant vaizdui - įtraukiantis procesas. Įdomiausia dalis buvo klausyti prosenelio personažų ir atitaikyti instrumentus turinčius ne tik panašų toną, bet ir nuotaiką, artikuliaciją, kalbėjimo greitį, dydį.
Taip pat džiaugiuosi, galėdamas pabrėžti, kad turinys vaikams neturi būti chaotiškas ir primityvus - visi nusipelno visavertės ir emociškai plačios kūrybos.”
- Jonas Gliaudelis (audio pasakos įrašas, garso dizainas, muzika)
”Kelionė laiku - taip pavadinčiau šią patirtį. Įrašinėjant prosenelės Nijolės pasakos įgarsinimą, laikas tarsi atsisuko atgal - sugrąžino į vaikystę, kai mano pasakorė močiutė sekdavo pasakas vakarais prieš miegą.”
- Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) (audio pasakos įrašas)
DĖKUI BEGALINIS
ačiū pačiū, bet nelįsk į pečių
Dėkoju pati sau, kad nepalikau pasakos dulkėti stalčiuje – lai tai būna manifestas, kad visos svajonės yra nepamirštos, tik kiekvienai savas laikas.
Ačiū visai komandai, kuri kartu nepabūgo pirmų kartų. Ypač dėkoju iliustratoriui ir dizaineriui Andriui, kuris leidosi į šią ilgą ir netikėtumų pilną kelionę. Ačiū Aurimui, kad padėjo surasti kompozitorių Joną - audio pasakoje nuskambėjo ne tik lietuviškas miškas, bet ir jo kurta muzika. Ačiū tariu ir Rokui, kad ir pro objetyvo akutę išlieku savimi.
Dėkui vyrui Vytautui už banaliai skambantį, bet reikšmingą palaikymą, tėčiui Arūnui, kad kartu važiavo į sandėlį ir krovė dėžes, o mamai už tą „viskas gerai“. Dėkoju savo močiutei Nijolei, kuri nepaisydama savų svajonių prisidėjo prie manosios. Ačiū Vytauto seneliui Algimantui už tai, kad turime garsinės pasakos įrašą. Ačiū draugėms už atlaikytą spamą dalinantis kūrimo procesu. Dėkui pusseserei Smiltei už duršlioką.
Taip pat ačiū Danutei Sinutienei už atviras duris Kaišiadoryse ir nuoširdų rūpestį bei pagalbą iš pat pradžių. Astai Ščerbauskienei už operatyvumą ir netikėtas sprendimų paieškas.
Ačiū pačiū visiems vaikams, kurie balsavo ir rinko knygos viršelio elementus: Adelei, Arijai, Amelijai, Beatričei, Benediktui, Benjaminui, Darui, Ditei, Gilei, Matui, Patricijai, Patrikui, Pijai, Rojui, Umai ir Uršulei Ūlai ir kitiems.