kas slypi

tarp puslapių

nuotraukos: Rokas Darulis

NEMATOMA

tarp eilučių

Pradžių pradžia ir kodėl pasaka be galo apie poilsį yra tokia, kokia yra.

Šis pasakos be galo formatas kviečia kurti savo veikėjus bei prisijaukinti poilsį. Tegul visi dienos įspūdžiai, jausmai ir patirtys randa savo vietą ant kelmelio ir būna priimti už tai, kad tiesiog yra.

Pasakos veikėjai: mergaitė, kiškis, arklys, paukštis, dinozauras, ežys, lapė, meška, boružė ir visi jūsų sukurti bei ant kelmelių susodinti personažai.

Lietuvių liaudies pasakose gyvūnai įprastai būna pagrindiniai veikėjai, o žmogus – konkrečią funkciją atliekantis personažas.

Nors gali pasirodyti, kad šioje pasakoje viskas atvirkščiai, t. y., pagrindinis veikėjas yra mergaitė, pagrindinis veikėjas iš tiesų yra poilsis. Apie jį sukasi kiekvienas sakinys ir kiekviena eilutė.

„Visi esame skirtingi, bet juk mums visiems reikia poilsio.“

Siužetas vyksta miške. Iškilus klausimui „Kodėl? Juk ten baisu!“, paklausčiau: o kaip tu jautiesi namuose? Čia gamta – mūsų visų namai. Čia visada esi laukiamas. Pasakos personažai jaučiasi saugūs ir patikliai jungiasi į nenutrūkstamą poilsio grandinę vienas po kito.

Mergaitė keliauja mėgstamos veiklos keliu, klausosi savo kūno ir net prie poilsio prisijungia it tekanti upė. Pasakos siužetas kartojasi, tačiau keičiasi besiilsinčios mergaitės kūno dalys.

Kai močiutė-PRO pirmą kartą perskaitė pasaką, paklausė: o mergaitė jau visus darbus nudirbo, kad ilsisi? Šis klausimas kaip viesulas praūžė medžių viršūnėmis, šie subraškėjo ir toliau įsišakniję kartu lingavo. Apdovanojimas, prizas, poilsis tik po sunkaus darbo ar nuovargio – jei anksčiau jį reikdavo užsitarnauti, šiandien vis daugiau mūsų poilsį priimame kaip duotybę ir dovaną. Kiekvienas esame vertas poilsio vien už tai, kad esame.

Priežastis ar pasekmė? Kai mergaitės klausia, kodėl ji miega, ši neieško pasiteisinimų. Laiku sustodama ji kuria teigiamą poveikį rytdienai.

Kiškis – žaismingas, greitas, lietuvių liaudies pasakose dažnai vaizduojamas kaip bailus. Čia kiškis lieka miške ant kelmo ne tik su mergaite, bet ir akis į akį su savo baime.

Arklys įkūnija darbą: siūloma ne tik ūkio darbus nudirbti, bet ir įsikibus į arklio karčius laukais pralėkti. Eilute „Nenusivaryt lyg arkliui“ siekiama parodyti, jog malonumus atminti svarbu.

Paukštis – atsitraukimo, didelių dalykų stebėjimo bendrame kontekste, kur jie tampa maži, simbolis. Ar šiandienos iššūkis bus svarbus po dienos? Kelių mėnesių? Metų?

Dinozauras simbolizuoja kitą laiką ir kitą dimensiją. Gyvenimas nesusideda iš laukimo – dinozauras čia yra tam, kad tai primintų.

Ežys ribas brėžia susisukdamas į kamuoliuką, gresiant pavojui ginasi. Pasakoje vis dėlto pats bando peržengti dinozauro erdvę atsitrenkdamas į jo koją.

Lapė „it šluotą visgindama uodegą“ gali savo gudrumu nušluoti viską pakeliui sutikusi.

Meška – net ir ji kažkur miške vaikštinėjo. Jos personažas – tai atsvara veiklumui su žiemos miegu, lėtumu.

Boružė kadaise buvo vadinta Dievo karvyte. Ji kaip paskutinis pasakos personažas pasirinktas ne be priežasties: radus boružę buvo galima skaičiuoti jos taškelius ir švęsti gimtadienį, sugalvojus norą paleisti į dangų, arba, ištarus stebuklingus žodžius, laukti ar nuskris nuo piršto galo dėl lietingo oro.

Kelmas – daugelis mėgstame skaičiuoti rieves ir žymėti kiekvienus medžio metus. Kelmus labai sunku išnaikinti, jie yra svarbi miško ekologijos ūkio dalis. Tai alegorija į tai, ką po savęs paliekame ir ką kiekviena rievė reiškia. Atvarte esantys kelmai vaikams suteikia progą patiems prisidėti prie pasakos kūrimo ir knygos puslapiuose palikti savitą pabaigą.

Tai, kad vaikas irgi yra autorius, suteikia autentiškumo ir pažymi, kad vaiko kūryba yra matoma ir reikšminga. Čia jo knyga, jo pasaka tiek pat, kiek mūsų visų prisidėjusių prie knygos įgyvendinimo.

Pasaka siekiama pabrėžti dabarties momentą, kuriame vaikas galėtų atsipalaiduoti. Dėmesingai klausantis apie besiilsinčias kūno dalis sulėtėja kvėpavimas, mintys po dienos įvykių nurimsta ir atsirandama stebėtojo rolėje čia ir dabar.

Šis faktas kelia šypseną, bet jei vaikui darosi nuobodu, vadinasi, pasaka veikia. Eilutė po eilutės, ji padeda užmigti.

Malonaus skaitymo, klausymosi ir prasmingos kūrybos. Oi, ne, – malonaus poilsio.

MATOMA

tarp puslapių

nuotraukos: Artūras Jendovickis